Atpažinkite netikras banko žinutes ir apsaugokite savo turtą

Išmaniojo telefono ekrane blyksteli pranešimas: jūsų banko sąskaita užblokuota arba užfiksuotas įtartinas pinigų pervedimas. Streso akimirką ranka pati tiesiasi spustelėti pateiktą nuorodą, tačiau būtent to ir siekia kibernetiniai nusikaltėliai. Šiandien netikros banko žinutės tapo viena dažniausių apgaulės formų, o sukčių naudojamos technologijos leidžia jiems klastoti net tikrus bankų SMS siuntėjų pavadinimus. Norint nepakliūti į spąstus ir išsaugoti savo santaupas, būtina išmokti atskirti tikrus finansų įstaigų įspėjimus nuo pavojingų klastočių.

Slegiantis skubotumas ir psichologinis spaudimas

Pagrindinis ginklas, kurį naudoja netikros banko žinutės, yra dirbtinai sukelta panika. Nusikaltėliai žino, kad išsigandęs žmogus priima neapgalvotus sprendimus. Pranešime dažniausiai teigiama, jog jūsų paskyra bus „užblokuota per 24 valandas“ arba kad iš sąskaitos vykdomas „neautorizuotas mokėjimas“. Tikri bankai praneša apie įtartinus veiksmus, tačiau jie niekada nereikalauja atlikti skubintų veiksmų per atsitiktines tekstines nuorodas.

Jei žinutė verčia jus panikuoti ir reikalauja skubiai paspausti nuorodą – tai beveik neabejotinai sukčių spąstai.

Sms siuntėjo klastojimas: kodėl negalima pasitikėti vardu

Daugelis vartotojų klysta manydami, kad jei žinutė atėjo į tą pačią giją, kurioje anksčiau gavote tikrus banko kodus, ji yra saugi. Naudodami „CLI Spoofing“ technologiją, sukčiai gali lengvai pakeisti siuntėjo identifikatorių. Taip netikros banko žinutės atsiduria greta jūsų kasdienių pranešimų apie sąskaitos papildymą ar atliktus pavedimus.

Į ką atkreipti dėmesį gautoje nuorodoje?

• Domeno adresas: Tikri bankai naudoja tik oficialius domenu registruotus adresus. Jei nuorodoje matote papildomų žodžių, brūkšnelių ar keistų galūnių (pavyzdžiui, .net, .info, .cc), tai klastotė.
• Sutrumpintos nuorodos: Finansų įstaigos nenaudoja adresų trumpinimo paslaugų, tokių kaip bit.ly ar tinyurl.
• Rašybos klaidos: Nors sukčių lietuvių kalba gėrėja, tekste vis dar pasitaiko keistų linksnių ar neįprastų linksniavimų.

Kaip elgtis gavus įtartiną pranešimą?

Jei gavote pranešimą, kuris kelia bent mažiausią įtarimą, jokiu būdu nespauskite jame esančių nuorodų ir neįveskite savo Smart-ID, m.Parašo ar slaptažodžių generatoriaus kodų. Uždarykite žinutę ir atsidarykite banko programėlę arba oficialią svetainę tiesiogiai per naršyklę. Atminkite, kad pastebėję netikras banko žinutes, apie jas galite pranešti savo finansų partneriui arba Ryšių reguliavimo tarnybai, taip apsaugodami ir kitus vartotojus.

Ar esate gavę įtartinų pranešimų iš finansų įstaigų? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose – kaip atpažinote apgulę?